Svarbu! Spausdinimo data 2024-11-21. Ši informacija skaitymo metu gali būti atnaujinta.
Norėdami matyti aktualią redakciją apsilankykite www.sufleris.lt
Kai įmonė iš kitos ES valstybės atsigabena prekes, įsigytas iš asmens, kuriam nėra prievolės toje ES valstybėje registruotis kaip PVM mokėtojui, toks atsigabenimas nėra laikomas prekių įsigijimu iš ES. PVM neskaičiuojamas ir nedeklaruojamas FR0600 deklaracijoje. Sąnaudos būtų pripažįstamos pagal dokumentus, iš kurių matyti, kad LT įmonė šiuos baldus įsigijo. Nenuolatiniam LT gyventojui išmokėtos išmokos būtų deklaruojamos GPM312 U priede, o jeigu tai nuolatinis LT gyventojas, – GPM312 L priede, kaip B klasės pajamos.
Klausimas
UAB, PVM mokėtoja Lietuvoje, prekiauja dėvėtais baldais iš Vokietijos. Ar ji gali pirkti dėvėtus baldus iš fizinio asmens, Vokietijoje gyvenančio Lietuvos piliečio, ne PVM mokėtojo? Jei taip, kaip tai turėtų būti įforminta?
MOKESČIŲ SUFLERIO atsakymas
Teisės aktai nedraudžia PVM mokėtojui įsigyti dėvėtus baldus iš LT ar kitos valstybės gyventojo. Tiesiog sudarant sandorį su šiuo asmeniu, reikės gauti informaciją apie jo vykdomą veiklą: ar tai yra jo ūkinė komercinė veikla, ar jis parduoda asmeninį naudotą turtą, ar yra PVM mokėtojas ir kokios valstybės nuolatiniu gyventoju jis yra laikomas.
Kai prekės yra įsigyjamos iš gyventojo, ne PVM mokėtojo, kuriam toje valstybėje nėra prievolės registruotis kaip PVM mokėtojui, ir atsigabenamos iš kitos ES valstybės narės į Lietuvą, toks prekių atsigabenimas nėra laikomas prekių įsigijimu iš ES ir dėl tokio įsigijimo PVM prievolių Lietuvoje neatsiranda. Lietuvos PVM mokėtojui nereikia atvirkštiniu būdu skaičiuoti PVM. Toks įsigijimas nėra deklaruojamas PVM deklaracijoje (FR0600). Vėliau, parduodant tokius be PVM įsigytus baldus, PVM mokėtojai, kurie nuolat verčiasi naudotų prekių tiekimu, galėtų tiekimui taikyti maržos schemą, t. y. PVM skaičiuoti nuo maržos (PVMĮ 101 str.).
Kai prekės perkamos iš gyventojų, kurie nevykdo ekonominės veiklos, įmonės sąnaudos turi būti pripažįstamos pagal apskaitos dokumentus, kurie patvirtintų, kad prekės įsigytos iš to konkretaus gyventojo. Tai gali būti sutartis, perdavimo dokumentas, sąskaita, kvitas, mokėjimo dokumentas, kitoks laisvos formos dokumentas arba visų šių dokumentų derinys.
Pageidautina, kad dokumentuose būtų Finansinės apskaitos įstatymo 7 str. 1 dalyje nustatyta privaloma apskaitos dokumento informacija, taip pat ir įmonės pirkėjos pavadinimas ir kodas, ūkinės operacijos data, turinys bei kaina (PMĮ 11 str. 4 d. komentaro 16 p.). Kadangi įmonė turės už baldus išmokėtas sumas deklaruoti GPM deklaracijoje, reikės turėti tikslius padavėjo duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodą.
Jeigu už užsienyje įsigytas prekes su gyventojais atsiskaitoma grynaisiais pinigais, sąnaudoms pagrįsti reikės turėti ne tik sutartį ar laisvos formos dokumentą, patvirtinantį prekės įsigijimą, bet ir pinigų išmokėjimo kvitą, patvirtinantį pinigų išmokėjimo faktą. Kad nekiltų ginčų su VMI, tokiame dokumente turėtų būti nurodomi šie rekvizitai: dokumentą surašiusios įmonės pavadinimas, kodas, surašymo data, išmokėta suma, prekės pavadinimas, kiekis, asmens, surašiusio dokumentą, pareigos, vardas, pavardė, parašas (VMI viršininko 2019-05-10 įsakymo Nr. VA-39 6 p.).
Lietuvos įmonė, išmokėjusi gyventojui išmokas už iš jo įsigytą turtą, privalo tokias išmokas parodyti Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312) kaip gyventojo B klasės pajamas. Jeigu Vokietijoje gyvenantis Lietuvos pilietis yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, tokios išmokos būtų deklaruojamos GPM312 deklaracijos U priede. Jeigu toks gyventojas laikomas Lietuvos rezidentu, išmokos parodomos GPM312 L priede. Asmeninio turto ar turto, kuris nėra parduodamas vykdant toje valstybėje registruotą individualiąją veiklą, pardavimo pajamos būtų deklaruojamos nurodant 13 pajamų rūšies kodą.