Svarbu! Spausdinimo data 2025-04-24. Ši informacija skaitymo metu gali būti atnaujinta.
Norėdami matyti aktualią redakciją apsilankykite www.sufleris.lt
Norint nustatyti rinkos palūkanų normą, reikia parengti kainodaros dokumentaciją, išanalizuoti sandorį, surinkti palyginamuosius duomenis ir nustatyti, kokia kaina tinka būtent šiam sandoriui. Visi kiti būdai nustatyti rinkos kainą tėra spėlionės. Tačiau kai paskolos suma ir palūkanos santykinai nedidelės, būtų galima vadovautis nors ne visai teisinga, bet vienintele viešai Lietuvos banko paskelbta vidutine palūkanų norma. „Plonosios kapitalizacijos“ taisyklė, kol nėra nusistovėjusi LVAT praktika, iki šiol taikoma ir palūkanos leidžiamais atskaitymais nepripažįstamos, kai paskolos suma viršija skolinto / nuosavo kapitalo 1 : 4 santykį.
Klausimas
Įmonė įsteigta 2021 m. 03 mėn. Nuosavas kapitalas – 2 500 Eur. Įmonės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Akivaizdu, kad naujai įmonei reikia apyvartinių lėšų. 2021 m. 04 mėn. iš akcininko gauta 50 000 Eur paskola už 3 proc. metines palūkanas. Kaip nustatyti, ar paskola gauta rinkos kainomis? Ar metinės palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams? Kokia palūkanų dalis bus neleidžiami atskaitymai? Ar taikyti „plonosios kapitalizacijos“ taisyklę?
Mokesčių SUFLERIO atsakymas
Dėl palūkanų normos
Nėra vienos rinkos kainos, kuri galėtų būti taikoma visiems paskolų sandoriams. Kiekviename sandoryje taikoma rinkos kaina gali skirtis, priklausomai nuo konkrečių sandorio aplinkybių. Tačiau kai paskolos suma, kaip šiuo atveju, nėra didelė, galima vadovautis Lietuvos banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis, tačiau ar jos atitiks šio konkretaus sandorio palūkanų normą, neatlikus palyginamosios sandorio kainodaros analizės, atsakyti negalima. Jūsų atveju tokia palūkanų norma būtų neteisinga, tačiau palūkanų suma būtų nedidelė, todėl ypatingų rizikų dėl palūkanų normos, kuri ne visai atitiks rinkos palūkanų normą, neturėtų kilti.
Norint atsakyti į klausimą, kokia palūkanų norma atitinka rinkos kainą, iš esmės reikėtų parengti tokio sandorio kainodaros dokumentaciją. Visgi šiuo atveju galima tikėtis, kad 3 proc. palūkanų norma nebus laikoma per didele.
Nustatant, ar paskolos, gautos iš akcininko, palūkanų norma atitinka „ištiestosios rankos“ principą (rinkos kainą), reikėtų nustatyti, ar įmonė turi palyginamųjų vidinių duomenų (pavyzdžiui, iš bankų ar kitų nesusijusių asmenų gautų paskolų, kurias būtų galima laikyti palyginamaisiais sandoriais). Kai vidinių palyginamųjų duomenų nėra, tuomet reikia ieškoti išorinių duomenų (informacijos apie bankų suteiktų paskolų palūkanų normas, nesusijusių asmenų paskolų palūkanų normas), kuriuos būtų galima laikyti palyginamais. Turėdama palyginamuosius duomenis ir tokių sandorių sudarymo aplinkybes ir palūkanų normas palyginusi su paskolos, gautos iš akcininko, sąlygomis ir palūkanų norma, įmonė galėtų nuspręsti, ar ši palūkanų norma atitinka rinkos kainą.
Dėl „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės
Įmonė už kontroliuojančiojo skolintojo suteiktą paskolą apskaičiuotas palūkanas gali pripažinti leidžiamais atskaitymais, jeigu įmonės fiksuoto kapitalo ir iš kontroliuojančio skolintojo pasiskolinto kapitalo (paskolos) santykis neviršija 1 : 4 ribos (LRV 2003-12-09 nutarimo Nr. 1575 3 p.).
„Plonosios kapitalizacijos“ taisyklės taikymas nevienareikšmiškas. Dėl jos taikymo priimtas ne vienas LVAT sprendimas, jie prieštaringi ir taikymo praktika nėra nusistovėjusi.
2018 metais LVAT priėmė svarbų sprendimą byloje dėl „plonosios kapitalizacijos“ taisyklių taikymo. LVAT byloje Nr. eA-305-438/2018 išaiškino, kad įmonės fiksuoto kapitalo ir iš kontroliuojančiojo akcininko pasiskolinto kapitalo santykio 1 : 4 viršijimas savaime nesuteikia teisės mokesčių administratoriui taikyti „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės ir skaičiuoti neleidžiamų atskaitymų. Jeigu mokesčių mokėtojas gali pagrįsti, kad tokia pati paskolos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis būtų sudaryta tarp nesusijusių asmenų, tokiu atveju „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė netaikytina ir nuo visos paskolos sumos apskaičiuotos palūkanos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. „Plonosios kapitalizacijos“ taisyklė taikytina tik tuomet, kai nustatomas piktnaudžiavimo teise, sudarius apsimestinius ir ekonominės realybės neatspindinčius sandorius, faktas.
2019 metų pradžioje LVAT priėmė dar vieną sprendimą byloje Nr. eA-434-662/2019 dėl „plonosios kapitalizacijos“ taisyklių taikymo, kuriame išaiškino, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja mokesčių administratoriaus nustatinėti mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo fakto, kai taikoma „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė. Šiuo sprendimu LVAT išaiškino, kad norint taikyti „plonosios kapitalizacijos“ taisyklę mokesčių administratorius neturi nagrinėti, ar paskolos sandoriu buvo piktnaudžiaujama. Ši administracinė byla proceso atnaujinimo stadijoje buvo grąžinta LVAT nagrinėti iš naujo ir po to buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės. Taigi, minėtas LVAT sprendimas nėra galutinis.
Taigi, kol nėra nusistovėjusi LVAT praktika dėl „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės taikymo, laikomasi pozicijos, kad „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė taikoma visais atvejais, neįrodinėjant mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimo ar kitokio mokesčių vengimo atvejų ir neatsižvelgiant į palūkanų normos dydį, nebent mokesčių mokėtojas gali pagrįsti (pateikti įrodymus), kad tokia pati paskolos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis būtų sudaryta tarp nesusijusių asmenų. Kadangi to pagrįsti daugeliu atvejų yra neįmanoma, išimtis, leidžianti netaikyti „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės, praktikoje tiesiog neveikia.
Taigi tokiu atveju, kai įmonės nuosavas kapitalas yra 2 500 Eur, nuo paskolos sumos, kuri viršija 10 000 Eur, sumokėtos palūkanos turėtų būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Komentarai