Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje pirmą kartą užregistruojamas jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, kurią sudaro faktiškai įsigyjant ar statant turtą patirtos išlaidos. Registrų centro nurodyta vertė nėra turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, todėl ji bent jau pirmą kartą apskaitoje registruojant turtą nenaudojama. Vėliau galima rinktis turto apskaitai taikyti perkainotos vertės būdą, o pastato vertę nustatyti atsižvelgiant į turto rinkos kainą.

Klausimas

Baigtas statyti pastatas – viešbutis. Registrų centro išrašo duomenimis, pastato „atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 336 000 Eur“, o apskaitoje sąskaitoje „Nebaigta statyba“ sukaupta suma gerokai mažesnė – 140 597 Eur. Kokia suma iš tikrųjų turėtų būti užregistruota 1210 sąskaitoje „Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina“, pradedant naudoti pastatą veikloje?

Mokesčių SUFLERIO atsakymas

12 LFAS (VAS) „Ilgalaikis materialusis turtas“ 38 punkte nurodyta:

„Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus,
registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės
pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų:
38.1. įsigijimo savikaina;
38.2. perkainota verte.“

Pagal šias LFAS nuostatas, apskaitoje turtas pirmą kartą turi būti registruojamas įsigijimo savikaina. Vėliau įmonė gali pastatą perkainoti, jeigu taip yra nustatyta jos apskaitos politikoje / ūkinių operacijų vertinimo ir registravimo tvarkoje. 

Pagal 12-ojo VAS 16 punktą, ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) šio turto gamybos išlaidas.

Kol viešbutis buvo statomas, minėtas išlaidas kaupėte „Nebaigtos statybos“ sąskaitoje. Nurodėte, kad šioje sąskaitoje sukaupta suma yra lygi 140 597 Eur. Tai ir bus viešbučio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Būtent ši suma turėtų būti perkelta į pastatų įsigijimo savikainos sąskaitą (klausime nurodyta 1210 sąskaita). 

Registrų centro išraše nurodytos atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 336 tūkst. Eur – yra nustatytos remiantis Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu ir rodo vidutinę tokių pastatų rinkos kainą. Ši vertė negali būti laikoma viešbučio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė bus naudojama mokesčių tikslais – skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį.

Jeigu yra poreikis viešbutį balanse parodyti didesne verte, tą galima padaryti, jeigu įmonė savo apskaitos politikoje yra nustačiusi tokiems pastatams taikyti perkainotos vertės būdą. Turtą apskaitant perkainota verte, jis taip pat užregistruojamas įsigijimo savikaina ir skaičiuojamas jo nusidėvėjimas, tačiau periodiškai turtas dar yra perkainojamas (turto balansinė vertė padidinama (ar sumažinama) iki to turto tikrosios vertės) (12-ojo VAS 43 p.).

Viešbučio apskaitai pasirinkus taikyti perkainotos vertės būdą, jo tikrąją vertę būtų galima nustatyti atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo atliktą vertinimą, o tam tikrais atvejais galima vadovautis ir Registrų centro skelbiama verte. Kaip nustato 32-ojo VAS „Tikrosios vertės nustatymas“ 19 punktas, „tikroji vertė gali būti nustatoma vadovaujantis turto arba verslo vertintojų nustatyta verte, VĮ Registrų centro viešai skelbiama turto verte ir pagal įmonės patvirtintą turto vertės nustatymo (vertinimo) metodą nustatyta verte. Patikimiausia nekilnojamojo turto tikroji vertė laikoma nepriklausomų turto arba verslo vertintojų nustatyta vertė, tačiau nustatydama žemės, pastatų ir statinių tikrąsias vertes, įmonė gali vadovautis VĮ Registrų centro skelbiama vidutine rinkos verte, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

19.1. VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra užregistruota vertinama žemė, pastatai, statiniai ir pastarųjų rekonstrukcija, jeigu ji buvo baigta ir į ją atsižvelgta skelbiant vidutinę rinkos vertę.

19.2. Vertinama žemė, pastatai ir statiniai neturi ypatybių, kurios galėtų daryti reikšmingą įtaką tikrajai vertei.

19.3. Vertinimas yra atliktas per paskutinius dvylika mėnesių.“

Jeigu įmonės apskaitos politikoje nėra numatyta taikyti perkainotos vertė būdo ir įmonei teks keisti apskaitos politiką, atkreipkite dėmesį į kelis aspektus:

1. Jeigu pasirenkama taikyti perkainotos vertės būdą vienam turto vienetui, tai turi būti perkainojami visi turto vienetai, kurie tai IMT grupei priklauso. Visas vienai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu (12-ojo VAS 46 p.). Jeigu įmonė viešbutį priskirs pastatų grupei, turės perkainoti visus pastatus. Apskaitos politikoje galima išskirti atskirą viešbučiams skirtą turto grupę ir perkainoti tik viešbučius.
2. Perėjimas nuo įsigijimo savikainos būdo prie perkainotos vertės būdo laikomas apskaitos politikos keitimu. Tačiau savikainos būdą pakeitus perkainotos vertės būdu, ankstesnių laikotarpių duomenys nekoreguojami – turto atgaline data perkainoti nereikia (7-ojo VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 11 p.).
3. Perkainojimas turi būti atliekamas periodiškai, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus. Jei turto tikroji vertė reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau (12-ojo VAS 44, 45 p.). Perkainojimo periodiškumas nustatomas įmonės apskaitos politikoje.
4. Apskaičiuojant pelno mokestį, IMT perkainojimas ir perkainojimo nusidėvėjimas nėra pripažįstami. Tai reiškia, kad susidarys skirtumai tarp finansinės apskaitos ir pelno mokesčio.

Plačiau apie IMT apskaitą perkainota verte Mokesčių SUFLERIO seminaro vaizdo įraše „Perkainota vertė“ ir PRO komentare „Sprendimo apskaityti turtą perkainota verte pliusai ir minusai“.