Svarbu! Spausdinimo data 2024-12-22. Ši informacija skaitymo metu gali būti atnaujinta.
Norėdami matyti aktualią redakciją apsilankykite www.sufleris.lt
Nors to paties fizinio asmens valdomos įmonės PM apskaičiavimo tikslais bus laikomos susijusiomis, tačiau įmonės A kontroliuojančiuoju skolintoju bus laikomas tik akcininkas. Todėl plonosios kapitalizacijos taisyklė būtų taikoma tik paskolai, gautai iš akcininko.
Klausimas
UAB „A“ gavo dvi paskolas: 130 000 Eur iš vienintelio akcininko fizinio asmens ir 48 000 Eur iš UAB „B“, kurios vienintelis akcininkas – tas pats fizinis asmuo kaip ir UAB „A“. Dalį gautų paskolų, t. y. 120 000 Eur, UAB „A“ perskolino UAB „C“. UAB „A“ nuosavas kapitalas 2023-01-01 buvo (565 Eur). 2023 m. 04 mėn. akcininko įnašais padengus nuostolius, nuosavas kapitalas tapo 2 500 Eur. Ar visos palūkanos už abi paskolas, kurias moka UAB „A“, bus leidžiami atskaitymai?
Mokesčių SUFLERIO atsakymas
Iš klausimo suprantame, kad klausiama, kaip taikoma plonosios kapitalizacijos taisyklė.
Plonosios kapitalizacijos taisyklė taikoma sandoriams su kontroliuojančiu skolintoju. Kai įmonės skolintas kapitalas, gautas iš kontroliuojančio skolintojo, viršija fiksuotą kapitalą santykiu 4:1, palūkanos, skaičiuojamos už kapitalo dalį, viršijančią šį santykį, laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, nepriklausomai nuo to, kaip naudojama gauta paskola (perskolinama už palūkanas ar naudojama įmonės veikloje) (LRV 2003-12-09 nutarimo Nr. 1575 3 p.).
Tačiau, jeigu paskolą gavusi įmonė įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis sąlygomis būtų suteikiama tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų, plonosios kapitalizacijos taisyklė nebūtų taikoma. Tokiu atveju palūkanų sąnaudos būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, vertinant gautos paskolos ekonominę naudą įmonei (PMĮ 17 str. 1 d.). Kadangi to pagrįsti daugeliu atvejų neįmanoma, išimtis, leidžianti netaikyti plonosios kapitalizacijos taisyklės, praktikoje tiesiog neveikia.
Nagrinėjamu atveju, nors to paties fizinio asmens valdomos įmonės A ir B pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais bus laikomos susijusiomis, tačiau kontroliuojančiu skolintoju bus laikomas tik fizinis asmuo (Taisyklių 2 p.). Todėl tik jo suteiktai paskolai būtų taikoma plonosios kapitalizacijos taisyklė.
Darome prielaidą, kad įmonės A fiksuotas kapitalas (paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas vieneto nuosavas kapitalas, neįskaitant to mokestinio laikotarpio finansinio rezultato (pelno/nuostolio) yra 2 500 Eur, tuomet leidžiamiems atskaitymams galėtų būti priskiriamos palūkanos, apskaičiuotos nuo 10 000 Eur fizinio asmens įmonei suteiktos paskolos sumos.
Skolintas kapitalas, gautas iš kontroliuojančio skolintojo, yra 130 000 Eur, tokiu atveju iš kontroliuojančio skolintojo gauta skolinto kapitalo dalis, viršijanti 4:1 santykį, sudarys 120 000 Eur (130 000 – 4 × 2 500). Ši suma būtų laikoma kontroliuojamuoju skolintu kapitalu ir už paskolos sumą (120 000 Eur) mokėtinos palūkanos negalės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Tas faktas, kad įmonė A paskolą perskolina ir uždirba pelno mokesčiu apmokestinamų pajamų, nėra pagrindas netaikyti plonosios kapitalizacijos taisyklės, tačiau gali būti argumentas kreipiantis į VMI dėl individualaus išaiškinimo.
Pažymėtina, kad plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymas nevienareikšmiškas. Dėl jos taikymo priimtas ne vienas LVAT sprendimas, kurie prieštaringi, ir taikymo praktika nėra nusistovėjusi. Todėl visais atvejais rekomenduotume šiuo klausimu kreiptis į VMI ir, pateikus visas sandorio aplinkybes, gauti individualų išaiškinimą.
Įmonės B įmonei A suteikta paskola nebus laikoma gauta iš kontroliuojančio skolintojo ir šiai paskolai plonosios kapitalizacijos taisyklė nebus taikoma. Iš įmonės B gautos paskolos palūkanų sąnaudos būtų vertinamos atsižvelgiant į PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatas. Jeigu įmonė A gali pagrįsti tokios paskolos teikiamą ekonominę naudą įmonei, palūkanų sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais.