Svarbu! Spausdinimo data 2024-12-22. Ši informacija skaitymo metu gali būti atnaujinta.
Norėdami matyti aktualią redakciją apsilankykite www.sufleris.lt
Vienas bendras važtaraštis už visą vežėjo darbo pamainą rašomas tik tuomet, kai vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, tačiau toks važtaraštis turi būti papildomas pakrovimo–iškrovimo aktu. Kitais atvejais turėtų būti rašomas atskiras kiekvieno vežimo važtaraštis. Išrašyti važtaraščiai i.VAZ gali būti registruojami iš anksto.
Klausimas
Įmonės veikla – prekyba žvyru. Sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai. Pagal užsakymą užsakovo transportu žvyras vežamas į objektą. Kelyje krovininių automobilių vairuotojai turi popierinius važtaraščius su visais privalomais rekvizitais. Važtaraščio rengėjas registruoja kiekvieno reiso važtaraščio duomenis i.VAZ iki numatyto krovinio išgabenimo, tačiau tai labai apsunkina darbą, neleidžia visu pajėgumu įvykdyti užsakymų, prarandamos įmonės pajamos. Krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta visada ta pati. Reiso trukmė – apie 10 minučių. Per dieną tenka išrašyti ir i.VAZ sistemoje registruoti apie 300 važtaraščių. Pvz., vienas automobilis per dieną padaro apie 60 reisų tuo pačiu maršrutu. Tokių automobilių būna 5–6. Gal yra kokių nors išimčių ir būtų galima i.VAZ sistemoje registruoti vieną bendrą kiekvienos transporto priemonės dienos važtaraštį?
Mokesčių SUFLERIO atsakymas
Transporto kodekso 30 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra numatyta:
„1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.“
„3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo–iškrovimo aktu.“
Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, turėtų būti rašomas kiekvieno krovinio važtaraštis. Išimtis yra numatyta tokiu atveju, kai vežėjas pareikalauja, vežant vienos rūšies krovinį tuo pačiu maršrutu to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui, rašyti vieną bendrą važtaraštį, tačiau tokiu atveju turėtų būti rašomas papildomas kiekvieno vežimo dokumentas – pakrovimo–iškrovimo aktas. Į šį aktą turi būti įtraukti visi per darbo pamainą atlikti reisai (SM 1997-08-08 įsakymo Nr.300 6.3 p.).
Pažymėtina, kad krovinio važtaraštis galėtų būti nerašomas, jeigu prekių tiekimo PVM sąskaitoje faktūroje būtų nurodyti visi privalomi važtaraščio rekvizitai:
– važtaraščio surašymo vieta ir data;
– siuntėjo pavadinimas ir adresas;
– gavėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, adresas;
– vežėjo pavadinimas ir adresas;
– transporto priemonės modelis ir valstybinis numeris;
– krovinio pavadinimas, svoris, kiekis;
– krovinio pakrovimo vieta ir laikas;
– krovinio iškrovimo vieta ir laikas;
– mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas.
Tokia PVM sąskaita faktūra būtų laikoma važtaraščiu.
Jeigu yra rašomas krovinio važtaraštis, važtaraščių duomenys turi būti užregistruojami i.VAZ. Važtaraščių duomenys teikiami į i.VAZ „ne anksčiau kaip likus 7 dienoms iki numatytos krovinio išgabenimo dienos, bet ne vėliau kaip važtaraštyje nurodyti krovinio išgabenimo data ir laikas“ (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr. VA-36 7 p.).
Tokiu atveju, atsižvelgiant į šią Taisyklių nuostatą, dar galėtų būti svarstytinas variantas – rašyti kiekvieno gabenimo važtaraščius ir juos iš anksto (dienos pradžioje) registruoti i.VAZ. Arba galima būtų pasirinkti važtaraščių duomenis teikti i.VAZ elektroniniu būdu, pateikiant .xml formato važtaraščio duomenų rinkmeną, įkeltą iš įmonės buhalterinės apskaitos programos (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr. VA-36 6 p.).