Svarbu! Spausdinimo data 2024-11-21. Ši informacija skaitymo metu gali būti atnaujinta.
Norėdami matyti aktualią redakciją apsilankykite www.sufleris.lt
Pagal darbo teisės normas darbuotojo siuntimas į kitą valstybę dirbti, net jeigu jo darbo vieta Lietuvoje yra formali, bus laikomas komandiruote ir bus privaloma mokėti visas išmokas. Ar jos bus apmokestinamos GPM ir kurioje valstybėje, priklausys nuo daugybės aplinkybių. GPM Lietuvoje greičiausiai neatsiras. Jeigu bus viršyta 183 dienų komandiruotės trukmė arba LT įmonė bus pripažinta vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę, GPM nuo dienpinigių teks mokėti užsienyje.
Klausimas
Įmonės darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę. Komandiruotė netrunka ilgiau nei 183 k. d. per metus. Darbuotojas Lietuvoje nedirba, nes įmonė neturi užsakymų. Darbuotojo darbo sutartyje nurodyta darbo vieta – biuro adresas. Ar darbuotojo darbas užsienyje laikomas komandiruote? Ar išmokėti dienpinigiai nebus laikomi darbo užmokesčio dalimi?
Mokesčių SUFLERIO atsakymas
Vienareikšmiško atsakymo pateikti negalime. Darbuotojo komandiravimas į užsienį, kai LT įmonė jokios veiklos Lietuvos teritorijoje nevykdo, kelia abejonių. Visgi nėra aišku, kokią problemą sprendžiate: apmokestinimo GPM Lietuvoje ar užsienyje, išskaitų iš darbo užmokesčio, garantijų ir išmokų mokėjimo pagal DK ar kitokį klausimą. Kiekvienu atveju vertinimai gali būti skirtingi.
Mokesčių apskaičiavimo tikslais, kol LT „Sodra“ išduoda (nepanaikino) A1 pažymėjimą, kuris patvirtina, kad LT įmonės darbuotojui taikoma LT socialinio draudimo teisė, nors ir formaliai, kurį laiką gali būti laikoma, kad LT įmonė vykdo veiklą, o darbuotojas turi darbo vietą Lietuvoje. Abejojame, ar tokiu atveju dėl vieno komandiruoto asmens mokesčių administratorius imsis ilgo ir sudėtingo tyrimo, kuris leistų nustatyti, kad išvykimas dirbti už LT ribų buvo ne komandiruotė (neatitiko jokių įstatymo sąvokų, tikslų ar reikalavimų). Ir jeigu ES valstybėje LT įmonei neatsiras prievolės registruoti (pripažinti) nuolatinę buveinę pagal DAIS, o per metus toje ES valstybėje praleistų dienų skaičius neviršys 183 dienų, LT mokesčių apskaičiavimo tikslais toks išvykimas gali būti komandiruotė. Atitinkamai mokėjimai komandiruotam darbuotojui, kuriuos nustato LRV 2003-01-28 nutarimas Nr. 99, galėtų būti laikomi komandiruočių kompensacijomis pagal PMĮ ir GPMĮ. Todėl galima teigti, kad idealiu atveju, nors visos darbuotojui mokamos išmokos būtų laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, komandiruotės kompensacijoms galėtų būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punkto lengvata.
Jeigu būtų viršyta 183 dienų (ištisai ar su pertraukomis) komandiruotės per 12 mėn. laikotarpį trukmė arba LT būtų laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę, tektų spręsti darbo užmokesčio ir dienpinigių apmokestinimo GPM užsienyje klausimą.
Kita vertus, pagal darbo teisę, siekiant apsaugoti darbuotojo teises ir užtikrinti Darbo kodekso jam suteiktas garantijas, darbuotojo siuntimas dirbti į užsienį bus pripažįstamas komandiruote (DK 107 str.). Ir netgi nuginčyti komandiruotę būtų labai sudėtinga, o ta aplinkybė, kad LT esanti darbo vieta yra tik formali, nebus vertinama. Todėl iš darbdavio bus reikalaujama suteikti visas DK komandiruojamam asmeniui nustatytas garantijas ir mokėti visas išmokas, neatsižvelgiant į tai, ar mokesčių apskaičiavimo tikslais toks išvykimas bus laikomas komandiruote, kaip tos išmokos ir kurioje valstybėje bus apmokestinamos.
Jeigu tektų spręsti išskaitų pagal vykdomuosius raštus klausimą, tai labai tikėtina, kad komandiruotės dienpinigiai bus laikomi darbo užmokesčio dalimi ir kilus ginčui išskaitos iš dienpinigių būtų daromos.
Atskiras klausimas, kaip tokį darbuotojo komandiravimą pripažins ES valstybės, į kurią darbuotojas yra atsiųstas, valstybinės institucijos, kurios prižiūri į tą ES valstybę komandiruotus asmenis. To reikėtų teirautis tos konkrečios valstybės pareigūnų.